Kurios įmonės privalo turėti TIPK leidimą ?  

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 ir 2 prieduose nurodytos veiklos ir įrenginiai kuriems būtinas TIPK leidimas.

  • 1 priedas
  • 2 priedas

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių
1 priedas

VEIKLOS RŪŠYS, PAGAL KURIAS NUSTATOMA, AR STACIONARIAM ŪKINĖS VEIKLOS OBJEKTUI REIKIA TURĖTI LEIDIMĄ PAGAL REIKALAVIMUS, NUMATYTUS ŠIO PRIEDO ĮRENGINIAMS

1. Energetikos pramonė

1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.
1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai.
1.3. Kokso krosnys.
1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai.

2. Metalų gamyba ir apdirbimas

2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai.
2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą.
2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:
2.3.1. karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą;
2.3.2. kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW;
2.3.3. įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą.
2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
2.5. Įrenginiai:
2.5.1. neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;
2.5.2. spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą.
2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais.

3. Naudingųjų iškasenų pramonė

3.1. Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.
3.2. Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti.
3.3. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti.
3.4. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
3.5. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3.

4. Chemijos pramonė

Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų          4.1 ir 4.6 antraštėse, pramoninio masto gamyba chemiškai jas perdirbant.
4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti:
4.1.1. angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams; sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams);
4.1.2. deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms;
4.1.3. sieros turintiems organiniams junginiams;
4.1.4. azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams;
4.1.5. fosforo turintiems organiniams junginiams;
4.1.6. halogenintiems angliavandeniliams;
4.1.7. metalo organiniams junginiams;
4.1.8. bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui, turinčiam celiuliozės);
4.1.9. sintetiniam kaučiukui;
4.1.10. dažikliams ir pigmentams;
4.1.11. paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms.
4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti:
4.2.1. dujoms – amoniakui, chlorui arba vandenilio chloridui, fluorui arba vandenilio fluoridui, anglies oksidams, sieros turintiems junginiams, azoto oksidams, vandeniliui, sieros dioksidui, karbonilo chloridui (fosgenui) ir kt.;
4.2.2. rūgštims – chromo rūgščiai, fluoro vandenilio rūgščiai, fosforo rūgščiai, azoto rūgščiai, druskos rūgščiai, sieros rūgščiai, oleumui, sulfitinėms rūgštims ir kt.;
4.2.3. bazėms – amonio hidroksidui, kalio hidroksidui, natrio hidroksidui ir kt.;
4.2.4. druskoms – amonio chloridui, kalio chloratui, kalio karbonatui, natrio karbonatui, perboratui, sidabro nitratui ir kt.;
4.2.5 ne metalams, metalo oksidams arba kitiems neorganiniams junginiams – kalcio karbidui, siliciui, silicio karbidui ir kt.
4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti.
4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti.
4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai.
4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti.

5. Atliekų tvarkymas

Nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatytų reikalavimų:
5.1. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;
5.2. įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą;
5.3. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;
5.4. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.

6. Kitos veiklos rūšys

6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama:
6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;
6.1.2. popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.
6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.
6.3. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną.
6.4. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną:
6.4.1. skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;
6.4.2. įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos:
6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,
6.4.2.2. augalinės žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis),
6.4.3. pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).
6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.
6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:
6.6.1. 40 000 vietų paukščiams;
6.6.2. 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);
6.6.3. 750 vietų paršavedėms.
6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip               200 tonų per metus.
6.8. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu.
6.9. Geologinis CO2 saugojimas gelmėse.
Pastabos:
1. Jei vienas veiklos vykdytojas tos pačios rūšies įrenginiais toje pačioje teritorijoje vykdo keletą veiklos rūšių, išvardytų po viena paantrašte, tai tokių veiklos rūšių pajėgumai sumuojami.
2. Šiame priede „gamybos pajėgumas" reiškia pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumą esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms (t.y. projektinį pajėgumą). Jeigu esamo įrenginio veiklos vykdytojas neplanuoja naudoti visų projektinių pajėgumų, pavyzdžiui, neprašo Leidimo pastatyto ir įrengto įrenginio tam tikrai daliai, „gamybos pajėgumas" suvokiamas kaip faktiškai naudojamų įrenginio dalių pajėgumas. Ar esamas įrenginys priskirtinas prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia veiklos vykdytojas derybose su Leidimą išduodančia institucija.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių
2 priedas

KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS NUSTATOMA, AR ŪKINEI VEIKLAI ARBA ĮRENGINIUI, NEPRISKIRTAM PRIE TAISYKLIŲ 1 PRIEDE NURODYTŲ ĮRENGINIŲ, REIKIA LEIDIMO

Veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą, kai:


1. iš paviršinių ar požeminių vandens telkinių paimama ar planuojama imti 100 m-3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens (išskyrus vandenį, naudojamą mėgėjiškos sodininkystės poreikiams, bei vandenį, naudojamą hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, kurių galia neviršija 10 MW).

2.  išleidžiama (planuojama išleisti) į aplinką (paviršinius vandens telkinius, filtravimo įrenginius, žemdirbystės drėkinimo laukus ir kt.:

2.1. 5 m3/per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus);

2.2. nuotekų, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų, pavojingų medžiagų, kurias pagal galiojančius teisės aktus galima išleisti tik turint Leidimą;

3. išleidžiama ar planuojama išleisti į aplinką paviršines nuotekas, kurių išleidimas pagal galiojančius teisės aktus paviršinėms nuotekoms tvarkyti galimas tik turint Leidimą;

3-1. išleidžiamos iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginio nuotekos, susidariusios valant išmetamas dujas; (įsigalioja nuo 2012 m. gegužės 1 d.; Žin., 2011, Nr. 165-7879);

4. iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą per metus išmetama 10 tonų ar daugiau teršalų; šio punkto nuostata netaikoma teršalams, išmetamiems iš ūkinių gyvūnų, kurių apibrėžtis pateikta Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734; 2010, Nr. 6-267), auginimo įrenginių stacionarių taršos šaltinių; (įsigalioja nuo 2012 m. vasario 1 d.; Žin., 2011, Nr. 165-7879);

5. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-555 (Žin., 2011, Nr. 88-4223 );

6. naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio šiluminis našumas yra 20,0 MW ar daugiau; (įsigalioja nuo 2012 m. vasario 1 d.; Žin., 2011, Nr. 165-7879);

7. eksploatuojami tirpiklius naudojantys įrenginiai, kuriuose vykdant Tirpiklių tvarkos 2 priedo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 13, 16 ir 17 punktuose nurodytas veiklos rūšis per metus sunaudojamas didesnis tirpiklių kiekis nei paskirti mažiems įrenginiams (minėtos Tvarkos 3.4 punktas), arba kituose Tirpiklių tvarkos 2 priedo punktuose, išskyrus 11, nurodytas veiklos rūšis vykdantys įrenginiai, kuriuose per metus sunaudojama 10 ir daugiau tonų tirpiklių. Kai eksploatuojami 11 punkte nurodyti sauso (cheminio) valymo įrenginiai, Leidimą privaloma gauti nepriklausomai nuo per metus sunaudojamo tirpiklių kiekio;

8. atliekos apdorojamos (išskyrus įmones, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, tik savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas, jeigu tokioms įmonėms taikoma Taisyklių 9 priede nustatyta išimtis turėti Leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo);

9. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-981 (nuo 2011 m. sausio 11 d.) (Žin., 2011, Nr. 4-135 )

10. laikinojo atliekų saugojimo laikotarpis viršija Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726 ; 2002, Nr. 72-3016) nustatytą laikinojo atliekų saugojimo laikotarpį, taip pat kai kasybos pramonės atliekos saugomos kasybos pramonės atliekų įrenginiuose, kuriems eksploatuoti pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašą būtinas Leidimas;

11. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-981 (nuo 2011 m. sausio 11 d.) (Žin., 2011, Nr. 4-135 )

12. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-981 (nuo 2011 m. sausio 11 d.) (Žin., 2011, Nr. 4-135 )

13. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-981 (nuo 2011 m. sausio 11 d.) (Žin., 2011, Nr. 4-135 )

14. Neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-555 (Žin., 2011, Nr. 88-4223 );

.